Kristaus Atsimainymas
In Transfiguratione Domini
Kristaus atsimainymas – Naujajame Testamente aprašytas įvykis, kai Jėzus Kristus ant kalno atsimainė – „jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa“ (Mt 17,3). Apie šį įvykį pasakojama keliose evangelijose (Mt 17, 1–8; Mk 9, 2–13; Lk 9, 28–36); jis taip pat minimas Antrajame Petro laiške (2 Pt 1, 16–18).
Evangelijose teigiama, kad Jėzus ir trys jo apaštalai – Petras, Jokūbas ir apaštalas Jonas – ėjo ant kalno melstis. Teigiama, kad Kristus atsimainė ant Taboro kalno dabartinio Izraelio šiaurėje. Kalno viršūnėje Jėzus ėmė spinduliuoti ryškia šviesa. Tuomet pasirodė Senojo Testamento veikėjai Mozė ir Elijas, o Jėzus su jais kalbėjosi. Tada Dievo Tėvo balsas pavadino Jėzų savo sūnumi – taip pat, kaip ir Jėzaus krikšto metu.
Daugelis krikščionybės tradicijų šį įvykį mini per Atsimainymo šventę rugpjūčio 6 dieną. Šventė svarbi krikščionims, kadangi jie laiko, kad taip dievas apaštalams nurodęs savo sūnų ir pranešęs apie būsimas jo kančias. Įvykis vaizduojamas krikščionių ikonografijoje jau nuo VI a.