Šlovė Viešpačiui

Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui, kad aplankė savo tautą

ir atnešė jai išvadavimą.

Jis pažadino gelbėtoją mums galingą savo tarno Dovydo namuose,

kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis,

jog mus išgelbės nuo priešų

ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia. Tuo jis rodo mūsų protėviams

gailestingumą

ir atsimena savo šventąją Sandorą – priesaiką, duotą mūsų tėvui

Abraomui,

jog leis mums,

išvaduotiems iš priešų rankos,

be baimės jam tarnauti

per visą gyvenimą

šventumu ir teisumu jo akyse. –

O tu, vaikeli, būsi vadinamas

Aukščiausiojo pranašu,

nes tu eisi pirma Viešpaties jam

kelio nutiesti;

tu mokysi jo žmones pažinti

išganymą

iš nuodėmių atleidimo.

Dėl širdingiausio mūsų Dievo

gailestingumo

mus aplankė šviesa iš aukštybių,

kad apšviestų tūnančius tamsoje

ir mirties ūksmėje,

kad mūsų žingsnius pakreiptų

į ramybės kelią.

Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui,

ir Šventajai Dvasiai.

Kaip buvo pradžioje,

dabar ir visados,

ir per amžius. Amen.