Mano siela šlovina Viešpatį

Mano siela šlovina Viešpatį,

mano dvasia džiaugiasi Dievu,

savo Gelbėtoju,

nes jis pažvelgė į nuolankią savo

tarnaitę.

Štai nuo dabar palaiminta

mane vadins visos kartos,

nes didžių dalykų padarė man

Viešpats,

ir šventas yra jo vardas!

Jis maloningas iš kartos į kartą

tiems, kurie jo klauso.

Jis parodo savo rankos galybę

ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų

ir išaukština mažuosius.

Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia.

Jis ištiesė pagalbos ranką

savo tarnui Izraeliui,

kad minėtų jo gailestingumą,

kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per

amžius.

Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui,

ir Šventajai Dvasiai.

Kaip buvo pradžioje, dabar ir

visados, ir per amžius. Amen.